išspurdėti — 1. intr. kurį laiką spurdėti, blaškytis, stengiantis ištrūkti: Visą kelią višta išspurdėjo maiše Š. 2. intr. spurdant ištrūkti: Kad ir kaip laikiau [šunį], ale vis tiek išspurdėjo Vj. Iš po valties sėdynės išspurdėjo karšė rš. 3. intr. greitai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuspurdulti — nuspùrdulti žr. nuspurdėti 4. | refl.: Spurdulos, kol nusispùrdulo Skd. spurdulti; atsispurdulti; išspurdulti; nuspurdulti; paspurdulti … Dictionary of the Lithuanian Language
paspurdėti — intr. 1. kiek pasidaužyti, pasiblaškyti, stengiantis ištrūkti: Bejėgė menkė tinklo reizginiuos ir tai paspurda B.Sruog. Ožys paspurdėjo, o rieznykai devyni pagaut nebegalėjo LTR(Aln). 2. NdŽ pavasnoti, pamosuoti (sparnais). 3. NdŽ plasnojant… … Dictionary of the Lithuanian Language
spurdėti — spurdėti, spùrda, ėjo intr. 1. Š, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Krkl, Dr daužytis sugautam, blaškytis, stengiantis ištrūkti, išsprukti: Sugautas paukštis spùrda, nori ištrūkti DŽ. Iškėlė bučių – dvi lydekaitės bespurdančios V.Bub. Žuvis terbėj tebespùrda … Dictionary of the Lithuanian Language
suspurdėti — intr. 1. NdŽ, Trgn imti spurdėti stengiantis ištrūkti: Tinkle žuvis suspurdėjo, ir tiek jos temačiau Ėr. Važiuojant par tiltą, ta avis suspurdėjo ir drinkt Lėvenin LTR(Kp). ║ TS1900,12 prk. smarkiai suplakti, sutvaksėti: Abiejų kaimynų širdys… … Dictionary of the Lithuanian Language